Trys valandos su Mindaugu Kavaliausku

Kartais, atradusi tėvų jaunystės fotografijas, tik po gero pusvalandžio atsitokėju – taip įtraukia, suintriguoja tie „anie“ laikai. Jie atsiskleidžia per smulkmes ir detales: šukuosenas, to laikmečio madingus drabužius („inkariukai“, gąsdinančiai platūs „kliošai“), buities daiktus (nešiojamas juostinis grotuvas – pamenat?). Kasdienybės detales surandi ir antrojo FotoLab susitikimo svečio Mindaugo Kavaliausko nuotraukose. Jis sako, kad šalia fotografijos visada yra istorija ir tai labiausiai žavi.

Fotografuodamas Mindaugas stengiasi užfiksuoti kasdieninį gyvenimą, kuriame gausu materialumo, buities ir ekonominių ženklų: „Gražu ir įdomu yra tai, kuo gyvenu, nes tai dabartinis gyvenimas“.
Tai atsispindėjo daugelyje paskaitos metu rodytų darbų serijose. Vienas iš siužetų: nuotraukose užfiksuotos Kaune, Žemuosiuose Šančiuose XIX a. statytos, fotografuojamu momentu apleistas ir nuniokotas, carinės kareivinės.

„Man svarbiausia užčiuopti laiką fotografijoje“, - sako Mindaugas. Kareivinių vidaus erdvių nuotraukos suteikia šį pojūtį: daug detalių iš buvusios kareivių sporto salės, rusiškais laikraščiais ir žemėlapiais išklijuotos sienos, atpleišėję sportininkus vaizduojantys sovietinės stilistikos piešiniai, kurie auditorijai kėlė juoką, o kartais šiurpą.

LitPro organizuojamo, šiuolaikinio meno centro skaitykloje vykusio susitikimo metu Mindaugas Kavaliauskas aptarė savo ankstesnius darbus bei dabartinius projektus.  Taip pat pristatė naujausią albumą Kražių portretas: kokį kelią reikėjo nueiti, kol gimė idėja, kaip ji rutuliojosi ir tęsiasi toliau: „Manau, to, ko ieškojau studijuodamas Prancūzijoje, JAV ir Šveicarijoje, radau Lietuvoje“.

Foto: Katerina Shatavo